1.Mes tokie
.
Atleiskite, kad mes tokie,
Kaip medžių lapai gelstame ir krentame,
Kad vis dažniau
Rankas iškėlusius į dangų randate.
Mes- žalios pievos, maitinančios visus,
Ir patys alkstantys nuolat.
Gal reiktų keist likimo skirtą rūbą,
Išlikt teisiais prieš Jus visad,
Palikti panašiais į teisujį,
Kuris paminė nuodėmingą taką,-
Sruventi upeliu gaiviu ,versme,
Ir nekartoti Jūsų klaidų rato?
Atleiskite, kad mes tokie,-
Stovėsime pakelėse ir prie namų,
Ir kalbinsim miškų spalva žalia
Prie Jūsų namo pravertų langų.
2.Kodėl?
Neklausk, kodėl vakar gaudėme vėją,
Nes buvom jauni, palikę pievoje brydę;
Visa tai kažkur toli praeity-
Tik šiandien ramia širdimi pripažįstame klydę.
Mes daug ką galėjome padaryti geriau,
Jei būtų davę kas šiandienos teisumą
Nes ėjom atlapa krūtine į keturias puses
Ir statėme dūžtantį rytdienos rūmą.
Dabar mes protingi, atriekę išminties riekę,
Mokom vaikaičius gyvenimo valtį irti,
Bet kodėl taip dažnai, apsisukę ratu,
Vėjo gaudymą aitrų norim patirti?
3.Bėgimas
Vėjas gena baltus avinėlius,
Tirpsta pėdos padangėje vaiko,
Metai keitę metus nepaliauja,
Nuo virpėjimo stygos įkaito.
Duotas startas ir reikia skubėti,
Kai aplinkui plojimai netyla.
Atsilikt negali. Keistas jausmas,-
Praraja už to finišo tvyro...
Tai bėgimas visiems prirašytas-
Laikas keičia kartų estafetę,
Lyg tapytojas popierių baltą
Vers spalvingą ir dailią paletę.
Vėjas gena baltus avinėlius,-
Ir euforijos tartum nebūta.
Rengs pavasaris žiedlapiais sodus,
Burs ramūnių žieduos tavo būtį.
4.Perpetum mobile
Dainelė ši visai nauja,
Nors skamba antikos nata,
Ir keičiasi žmonių veidai-
Perpetum nobile
Išrasti naujo čia sunku,
Reik sudainuoti ją laiku,
Kai būna ilgu ji paguos-
Perpetum mobile
Ar kai pavasaris ateis,
Žiema sparnus savus išskleis,-
Dainuoti ją visad gali-
Perpetum mobile
Dainuok Onytei, Jonei tu
Ir būsi suprastas laiku-
Meilė kaip laikas amžima-
Perpetum mobile
Ji myli rūmus ir menes,
Laukus, gatves, pavėsines,
Ji nuramins arba paguos-
Perpetum mobile
Nuolankūs esame visi,
Ištiesk jai ranką jei gali,
Atras tave jinai tikrai-
Perpetum mobile
5.Greitoji pagalba
Alio, Greitoji! Adresas?..
Skrieja greitoji... Žali šviesaforai...
Kelias atvertas.Žmogus pavojuje.
Dabar tik užuojautos žodžiai ore...
Reikia kalbėt atvirai, sakyti tiesą.
Mylėjai ją, bėdoj padėjai ,
Ištiesei ranką, pagalbos?
Ne, sakai. O jos visada reikėjo.
Žinau, kad būdavo visko, o dabar supranti,
Ko gali netekti?
Tegul rankos drąsko debesų šydą-
Žmogui reikia šviesos. Jos turi pakakti.
Aš išmetu netikrumą, ir nuo šiol
Grįžtu iš darbo tuojau po pamainos.
Pakeisiu tave, kur lyg šiolei nedirbau.
Mano žodžiai dabar bus tokie, nuolatos,
Kaip pavasarį tikras žalumas:
Aš myliu tave! Alio, greitoji!
Kelias atvertas-
Skubėk, žali šviesaforai tau moja!