2011 metais buvo šiltas ruduo. Tai palietė ir mane.Todėl, kai ką perredagavau, kai ką parašiau naujo.
Kai obuoliai noksta
Mano kelias ilgas ir trapus kaip stiklas,
Jis- likimas ir susitikimas,
Kurio galėjo nebūti.
Kasdien einu- ir vis iš namų.
Nežinau, kada sugrįšiu.
Aš kaip paukštis,
Negalįs pakartoti kelio skrydžio,
Kur jo namai laukia.
Mano kelias ilgas, dar birus kaip smėlis.
2.Žvaigždės gimimas
Renku žvaigždes,
Jų tiek daug rugpjūčio naktį,
O iš ekrano, vakarais
Aš nuo žvaigždžių galiu apakti.
Dar vakar ašarą braukiau,
Žvaigždė mana, kad šviest negali,-
Bet spėriai viską supratau-
Ekranas šiandien visagalis.
Jei kas veide netikro bus
Ir jausmas slėpsis nepatirtas,
Apkaltinki grimerines
Kam juoktis iš likimo skirto.
Dainuot nuo prigimties bandau,
Jei reikia ir pašoksiu
Jau režisierių suradau,
Bematant gal net ir pranoksiu.
Ir aš beveik žvaigždė
(Žiūrovas kojas tepamato
Mat aš blondinė dar esu)
Ir sukasi užburtas ratas
Bet jau ir sau imu pabost
Nuo žodžių išsakytų rango
Bet ką daryt, kad vėl ir vėl
Voke kvietimą dailu randu...
O gal pinkles savam kely
Aš be prasmės bandau paspęsti
Nuobodūs liktų vakarai...
Bet argi man už jus nuspręsti.
3.Paslaptis
Nenuimk šitos skraistės,-
Pykti vėjai kol ganos toli laukuose,
Tamsūs debesys lenkia namus,
Blaškos žodžiai pykti dausose.
Mat nežino kam jie paskirti.
Dar naktis, o diena vos tik brėkšta,-
Ilgas kelias sutikti tave,
Ir iškrėti valiukišką pokštą
Ties palange gerumo žiedai
Dar tik krauna lemtingą kraitelę,
Ir pavirs jie daina nuostabia,
Kai ryšėsi tu baltą skarelę.
Nenuimki šios skraistės,-
Kol ji šildo tavasis akis
Juk žinai metų painūs keliai,
O su jais dings visa paslaptis
4.Aš Jus myliu
Tai rutina,ir daugeliui girdėti žodžiai,
Visom šaknim įaugę jie į žemę.
Apgaulės kiek, nusivilimų, netekčių
Dažnai ir banalokai jie atrodo.
Iš Antikos žilos jie Dezdemonos lūpom šnabžda,
Kad vietoj to pamokytų prasmės ir išminties.
Deja, žinau, kad visa tęsis dar ilgai,
Kol žemę sveikins gimusio mažylio balsas.
Ir lūpos vis kartos senas tiesas
Aš Jus myliu,
Aš Jus myliu išties.
5.Atradimas
Tas gyvenimas pilnas didžių atradimu
Archimedas,Lomonosovas, Edisonas,-
Istorijos tomai pilni pavardžių
Gimsta žmonės, atranda savasias žvaigždes
Ir išeina jie tyliai,
Atodusi vos tik girdžiu.
Tas gyvenimas pilnas nežinomųjų,-
Eini kitakart- atrandi medį, viltį,-
Ką tik nori gali atrast,-
Ir save, būtų keista sunku suprast;
Kiek gyventa, daryta, kentėta,
Ir kaip vaikas tari:
Taip vėlai, bet prasmingai
Pilnu balsu:
Nėr didesnio kely atradimų visų
Pasakyt:
Aš TIKIU.
Pušis
Šimtametė pušis varto laiko lapus,
Kur pradingo balsai,ar jų čia nebebus?
Išsipinus kasas pušis sakmę primins,
Žilas vėjas galvas greit vaikų padabins.
Nestovėk po medžiu, kai nerimsta žaibai,
Ji viena pastovės, jai visad bus gerai.
7.Kelias namo
Kelias veda namo,
Ir namai Jūsų laukia,
Bet tą lauką greit ars-
Nuobodi liks palaukė.
Serbentai nužydės,
Kris raudonos dėlionės,
Senas kryžius nuožmiai mums primins,
Kad kadaise gyveno čia žmonės.
Bet šaukimą namo
Širdis tavo girdės,
Matematiškas laiko dėmuo
Niekada nesikeis.
8.Šokis
R>Vėjas drasko medžių lapus,
Suka, šokdina dailiai,
Rankos kelia nuo purvo rudens-
Rūbą sutepti gali.
Vėl sukurys priartėjo smarkus,
Kaista pragariškas šėlas,
Šoka visi už ką ar prieš ką,-
Geria it vandenį gėlą
Skuba naktys to šokio ugny,
Metų žaismą pažymi,
Dar negiedojo gaidžiai pirmi,
Poros jų burtų nežino.
Bet šita skraistė jai per maža,-
Žaros artėja ryto,
Baigiasi šokis visiems staiga
Pirmas gaidys pragydo.
9.Lizdas pakraigėje
Žvalgos lizdas iš pakraigės,
Geros metų dienos baigės.
Reiks vienam jau laiką leisti
Šalčio virdulius užkaisti.
Kiek kartų jau išlydėta,
Debesų keliai lytėti.
Šis pasaulis gan klastingas,
Išdaigų pyktų nestinga.
Žvelgia lizdas iš pakraigės,
Pamiškėj tas žvilgsnis baigės,-
Ten lyg pasakų namelis
Žiūri užkaltais langeliais:
Laukia grįžtančių vaikelių
Ir sulaukti jų negali.
Žaidžia laikas mat žaidimą
Iš senų namų likimo.
10.Senbernio dainelė
Aš padainuosiu jums dainele,
Tik paklausykit iki galo,-
Dažnai ekranuose ji skamba
Apie Onytę ir jos bambą.
Beje, dėl to apgailestaučiau,
Jei jos aš irgi nedainuočiau,-
Ji kelią rado nuo Adomo,
Todėl ir mėgsta visi žmonės.
O metai viesulais skubėjo
Ir geresnės nieks nesudėjo,
Ji senberniams labai patiko,
Nes tekainavo pusės lito.
Aš padainuosiu jums dainelę,
Kuria girdėjot iki galo,
Tik nepamiršk pakeisti vardo,
Dabar ji bus apie Medardą.
11.Ateik
Sužibo žiburys laukimo švento,
Tyla pakibo virš namų bekraštė,
Visa šeima prie stalo susirinko
Ir verčia puslapius iš švento rašto...
Ateik, Betlejuje užgimęs,-
Tu mažas, bet jau visagalis,
Tau pagarbiausią vietą širdyje parinkę
Paskirsim stalo šventinę kertelę.
Ateik, su Tavimi mes rytą pasitiksim,
Ir versime lapus nežinobybės kelio
Šviesa padangėje suspindus
Likai ir man negęstanti ugnelė.
12.Vilties paukštis
Paleidau paukštį,kad namo negrįžtų,
Kad laukčiau kasdieną žvelgdamas į dangų.
O gal gerai,kad jis neleidžia man patįžti,
Kad turėčiau švyturį kažkur sau brangų.
O gal gerai vilties paukščiu jį pavadinus,
Kad metai nebūtų tokie ilgūs,-
Vistiek mes liksime drauge,
Nors kelias tas- lyg kelias vėjy smilgos.
Ir skriesime toj netikroj orbitoj,
Argi svarbu namuos kas pirmas bus,-
Netikras džiaugsmas, sielvartas ar laimė
Visad pirma pravers nedūžtančius stiklus.
13.Pabėgėlė
Ne dabita ji buvo,bet šaunuolė,
Ir rūbai paprasti,o akys atradimų pilnos.
Ji- basakojės vasaros sesuo,
O atminimų užrašai be grimo,
Kasėja rudenio šalnų,
Žiema išbandžius papadžių karštumą,
Ji kaimo gryčių šiluma,
Retokai buvusi be dūmų.
Kur Tu ,mažylė, pradingai,
Ar dar galiu tave pašaukti,-
Nubėgus, metų virtine ilga,
O man mažiau vis lieka laiko laukti...
Todėl nepyk, pabėgėlė, maža,
Ir nesvarbu,kad balso nepažinsi,-
Vaikystė skuba tekina,
Negirdi ji - nesugrąžinsi.
14.Senjorai
Eina senjorai-gražu pažiūrėtį,
Švyti lazdelės,cilindrai uždėti.
O buvo varguoliai ir ką bekalbėti,
Senuoliai, bobytės, diedukai grublėti.
Gerai, kad pamiršo jie praeitį nykią,
Ir šviesios ugnelė veiduos jujų švyti.
Pabūkit senjorais ir gal senjoritom,
Ir kelią šakelėm verbų apkaišykit.
Pamirškit, kad vakar jums gėlė skaudėjo,
Šį vardą tik šiandien vartoti pradėjot.
Seneliai, močiutės skarelėm gėlėtom,-
Tik eikit išdidūs ir eit neskubėkit
15.Kryžius kaimo vietoj
Kryžius prie kelio praeitį mena,
Kryžius prie kelio gyvena.
Žmonės pastatė, nes kaimo neliko,
Čia gimė ir augo ir žemė ši tiko.
Dar vakar tam kaime dainų daug skambėjo,
O šiandien jas ūbauja grįžtantys vėjai.
Ir vagos čia ilgos nuščiuvusio laiko,
Raudoni serbentai žingsnius mena vaiko.
Ir svyro jų kekės sugrįžtančių laukia,
Nes žino ateis vienakart jie palauke.
Kryžius prie kelio praeitį mena,-
Viskas čia gyva, čia kryžius gyvena.
16.Emigrantai grįžta
Leidžias lėktuvai vienas po kito,
Aerodromų takai jiems švyti.
Grįžta lietuviai miela žiūrėti,-
Dangus gimtinės visad žvaigždėtas
Londono gatvės, žemė Ispanijos-
Lemtis likimo ar burtai manijos
Visa patyrę, daug ką išbandę
Grįžta lietuviai ne pagal rangą.
Į Kauno gatvę, mažą kaimelį
Parveža meilės šventos dalelę.
Vaikai, jūs mūsų, jūs didžiavyriai,
Ko nesuradot žemėj Marijos?
Dublino šviesą ,Oslo gerumą ,
Kad vėlei keičiat į seną rūmą.
Leidžias lėktuvai vienas po kito
Aerodromų takai jiems švyti.
Prie Kūčių stalo grįžta lietuviai,
O stalas laukia, laukia čiabuvių.
17.Kalėdos 2011
Šiandien pažaiskim laiko karusėlę,
Sveiki sulaukę!...Kalėdos atėjo!
Naktį žiedlapiais metų pasnigo,
Visi juos rinko, niekas nemigo.
Toli Betlejuje gimė vaikelis,
Ar kas galvojo, kad toks bus kelias,-
2011-ųjų lapą verčia istorija,
Niekas nepamiršta, Jam skamba GLORIJA.
Dovanų kraitės jau apdengė stalą
Ir kalėdaičius visi ragavo.
Žaidė, žėrėjo eglių žvakelės,-
Labai jau trumpas to džiaugsmo kelias.
Saulė pakilo sniegas staiga nutirpo,
Paliestos stygos ore suvirpo,-
Koks trumpas buvo laiko žaidimas,
O dar trapesnis jojo likimas.
18.Užmaršties dulkelės
Neša mažos dulkelės užmarštį,
Pėdsakai kelio namo neranda.
Gyveno Archimedas, Platonas, Izidė,
Gimsta žmonės- protėvių nesupranta.
Eina genijai ir greta varguoliai,-
Kam kokį kelią likimas parinko;
Kaip palikti akmenį tvirtą atminimo,
Kad saulė ir šalčiai jo negadintų.
Mena karta iš kartos įduotą mįslę,
O laikas rašo lygybės dėsnį;
Neša mažos dulkelės užmarštį-
Atlikę darbą vienodai sėslų.
19.Kalėdų varpai
Skamba Kalėdų varpai,jų aidas pamiškes siekia
Iki kiekvienos širdies ir didelio, mažo lango
Rieda gatve, keleliu, lyg kelrodė žingsnius šviestų,
Nes žino, kad bus sutikti, kad visi juos supranta.
Ir eina žmonės tiesos pasitikt, ieško šventėje vietos.
Kad viltis taptų aukuru ir ugnis ši negęstų,
Juk metų karavanai ilgi,jiems reikia šviesos visada
Negando pinklių kelyje daug, ir kiek jų bus paspęsta,-
Nežino žmogus- kas gali dar būt geresniu patarėju,
Ir lieka tyla, kada skamba Kalėdų varpai, visagalė,
Juk niekas į ją geresnės giesmės įpint negalėjo.
Nors ieško orkestrai natos paslėptos - surasti negali.
20.Ryt Naujieji
Ryt Naujieji, niekas nemiega, tvyro laukimo dvasia tyra.
Laikrodžiai rimo kantriai, visi laukia dvylikos
O gyvenimas trumpas, tiek nedaug iki naujo istorijos lapo
Praskrieti viesulo skrydžiu žvaigždėtu dangumi liko.
Ne, tai dar ne tavo valanda, kai reikės žodį tarti
Leidžia šviesos raketas kiti ir jos puokštėmis žydi
Jų kelias ryškus, skuba gėrio vartus atverti
Bet ir gęsta greit, kaip vasaros rasa brydėj.
O gal, tai iliuzijų kurtos dėlionės, kad aptemdytų tiesą
Aš žvelgiu į žvaigždėtą Naujųjų naktį, kad pajusčiau laiką:
Nebūk tokia trumpa naktie, aš įrengsiu į tikrą rūbą-
Noriu likti orus, nepabėręs užgęstančių žvaigžių saiko. You can drag and drop images and add-ons here to make